Lietuvoje atliekų tvarkymo sistema įvesta dar 2002 metais, tačiau ji kinta – priimami nauji teisės aktų pakeitimai, kaip tvarkyti atliekas. Atitinkamai kartais susiduriama ir su rūšiavimo iššūkiais, kurių metu sudėtinga nuspręsti, kaip tvarkyti susidariusias atliekas.
UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centrą“ (TRATC) pasiekė nepasitenkinusio gyventojo pastabos dėl nerūšiuojamų putplasčio atliekų Telšių regioniniame nepavojingų atliekų sąvartyne Jėrubaičiuose.
Kaip gi turėtų būti tvarkomos putplasčio atliekos?
Polistirolas, polistirenas ar polistireninis putplastis – visi šie pavadinimai reiškia lengvą, porėtą medžiagą, pagamintą iš dujomis išplėsto polistireno.
Telšių regiono gyventojams putplasčio atliekų tvarkymas priklauso nuo jų tipo:
pakavimo putplastis: Jei putplastis buvo naudojamas kaip pakavimo medžiaga (pvz., buitinės technikos ar elektronikos pakuotėse), jį reikia išmesti į plastiko ir metalo pakuočių atliekų konteinerį. Svarbu, kad putplastis būtų švarus ir nesuteptas.
statybinis putplastis: putplastis, likęs po statybos ar remonto darbų (pvz., fasado šiltinimo medžiaga), turi būti pristatytas į artimiausią didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę. Tokios atliekos tvarkomos kaip statybinės atliekos. UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centro“ (TRATC) didelių gabaritų surinkimo aikštelėse (DGASA) atskiri konteineriai šiai atliekai rūšiuoti.
Juridiniai asmenys, norintys šalinti atliekas Jėrubaičių nepavojingų atliekų sąvartyne, turi sudaryti atliekų šalinimo sutartį su TRATC, užsiregistruoti GPAIS sistemoje ir užpildyti atliekų šalinimo lydraštį. Prieš pristatant atliekas, rekomenduojama susisiekti su sąvartyno darbuotojais telefonu +370 606 03 168, kad gautumėte patvirtinimą dėl dokumentų pateikimo tvarkos.
UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ priėmė sprendimą leisti šalinti atliekas Jėrubaičių sąvartyne kaip galimybę, padedančią mažinti nelegalų atliekų atsikratymą miškuose ir pakelėse.
Tačiau, savo ruožtu, skatiname juridinius asmenis būti atsakingiems ieškoti alternatyvių šalinimo būdų, kurie dažnu atveju, yra ekonomiškesni ir gamtai draugiškesni.
Reikia pripažinti, kad nors ir nepažeidėme jokių teisės aktų, „nusidėjome“ prieš gamtą, laidodami sąvartyne perdirbimui tinkamas atliekas. Ne visada suspėjame atsižvelgti į gyventojų poreikius, todėl neretai kyla nesusipratimų ir ginčų.
Ši konkreti situacija iškėlė ir dar vieną problemą – nedidelių įmonių, pavienių juridinių asmenų gamybos procesuose susidarančių atliekų šalinimą – perdirbėjai ne visada nori sudaryti sutartis su įmonėmis, kurios šalina tik nedidelį kiekį atliekų.
Atsižvelgdami į tai ir matydami poreikį, ieškome galimybių perorganizuoti veiklas bei tvarkas, išplėsti išrūšiuotų gamybinių atliekų priėmimą už nustatytą mokestį, ne šalinimui sąvartyne, o pridavimui didelių atliekų surinkimo aikštelės (DGASA), kur jos vėliau bus perduotos perdirbėjams (primename, kad iki šiol DGASA buvo skirtos tik Telšių regiono gyventojams ir jų buityje susidariusioms atliekoms).
Tikimės, kad šis pokytis ne tik išplės teikiamų paslaugų spektrą, bus draugiškesnis gamtai, bet ir palengvins nedidelių įmonių gamybinių atliekų atsikratymą.
