Artėjant Šv. Kalėdoms daugelis planuoja, ką gamins ir patieks šventiniam stalui. Šioje, trečiojoje ir paskutinėje, mūsų Kalėdų Senelio vaidmens žiedinėje ekonomikoje dalyje, aptarsime apsektus susijusius su maisto, stalo įrankių ir stalo dekoracijų klausimais. Kaip pasiruošti Kalėdinį stalą, kad kuo mažiau pakenkti gamtai ir aplinkai.
Maistas šventiniam stalui ir apsipirkimas
Kai galvojame apie Šv. Kūčių vakarienės ruošimą, norime, kad maisto būtų pakankamai, kad patiekalai būtų įvairūs ir tiktų kiekvienam skoniui. Ne paslaptis, kad šventiniu laikotarpiu apsipirkimai padažnėja, o perkamas maisto kiekis padidėja. Kadangi ruošiamas ne vienas patiekalas, perkama daugiau ir gaminama didesnėmis porcijomis nei įprastai. Norima ant stalo padėti daug įvairaus maisto: pradedant užkandžiais, pagrindiniu patiekalu, baigiant desertais. Visiems patiekalams prisiperkama ir prigaminama tiek, kad įprastu, ne šventiniu, laikotarpiu tokio maisto kiekio užtektų ne vienai savaitei. Bet, kad ir kaip būtų gaila, maisto nėra įmanoma išlaikyti ir jo naudoti kelias savaites, todėl dalis po švenčių likusio maisto patenka į šiukšliadėžes. Atlikti tyrimai parodė, kad per šventes iššvaistoma ir išmetama apie trečdalis nupirkto ir pagaminto maisto.
Naujasis Europos žaliasis kursas siekia iki 2030 m. 50% sumažinti maisto išmetimą. Šios Kalėdos gali būti puikus metas išbandyti būdus, kuriais galima sumažinti maisto švaistymą ir išbandyti naujas patirtis, kurias bus galima taikyti ir vėliau.
Suplanuokite maisto laikymo vietą
Likusį maistą po vakarienė reiktų sudėti į vėsią vietą, geriausia šaldytuvą. Vaisius ir daržoves pernešti į sandėliuką ar netgi balkoną, kad maistas kuo ilgiau išsilaikytų tinkamas vartoti. Patartina vietos, kurioje laikote maistą neperkrauti, kad lengviau matytumėte, kiek ir ko dar turite.
Venkite nereikalingų pirkinių
Per priešventinį laikotarpį suaktyvėjusi reklama skatinanti pirkti, kuo daugiau, nes gi „akcija“. Nuolaidų pasiūlymai žada pinigų sutaupymą, todėl skatinama pirkti dar daugiau. Siūloma išbandyti naujų ar seniai išbandytų skonių. Neretai visi skanėstai supakuojami į gražius įpakavimus, kad dar labiau patrauktų akį.
Pasiūlymas, norintiems sutaupyti ir neprisipirkti perteklinio maisto, būtų atsižvelgti į kiekius – jei matoma, kad supakuotas siūlomas kiekis, kad ir su akcija, per didelis, pirkti vertėtų mažesniais kiekiais, taip vis tiek sutaupysite labiau, nes mažiau maisto reikės išmesti pasibaigus šventėms, nes nesunaudotas maistas suges ir bus nebe tinkamas naudoti. Arba pirkite siūlomą kiekį, bet jį pasidalinkite su kitu žmogumi. Kalbant apie vaisius ir daržoves, taip pat patartina pirkti vienetais, o ne pakuotėmis, taip maisto nusipirksite, tiek kiek iš tiesų reikia.
Susitarimas su svečiais
Dažnai tokios šventės, kaip Šv. Kalėdos nėra vien kviečiančiojo atsakomybė. Į tokias šventes net ir svečiai nevažiuoja tuščiomis. Labai geras pasirinkimas yra pasidalinti šventinio stalo vaišėmis visiems. Vieni gali rūpintis užkandžiais, kiti pagrindiniu patiekalu, kiti salotomis. Kai kas gali rūpintis desertais ir vaisias. Taip išvengsite per didelio maisto kiekio pirkimo ir gaminimo. Sutaupysite ir po švenčių bus kur kas mažesnis likutis išmetamo, nebetinkamo naudoti maisto. Kitas patarimas likusį maistą, po šventinės vakarienės pasidalinkite su svečiais ir sudėkite maisto išsivežimui.
Nauji receptai iš likučių
Greičiausiai, kad ir kaip atsakingai planuojamas vaišių stalą, likučių vis tiek liks. Patartina neskubėti jų išmesti. Yra produktų, kuriuos galima užšaldyti. Iš likusių daržovių ir mėsos galima pasigaminti salotas ar kitus patiekalus. Svarbu įvertinti likusio maisto kokybę ir jį panaudoti tinkamai. Taip ir sutaupysite ir mažiau išmesite ir pailsėsite nuo masinio maisto gaminimo.
Kompostuokite savo likučius
Ruošiant maistą, neišvengiamai liks maisto atliekų, todėl likučiai neišvengiami. Augalinės kilmės produktų neskubėkite išmesti, ypač jei gyvenate name, visas maisto likučių atliekas galite kompostuoti. Ir pasigaminti puikų kompostą.
Puodeliai, lėkštės ir stalo įrankiai
Kiekvienais metais sunaudojama ir išmetama 40 000 000 000 plastikinių šakučių, šaukštų ir peilių. Blogiausia yra tai, kad plastikas iš kurio pagaminti visi šie įrankiai nėra perdirbamas. Ir jam suirti reikia apie 1000 metų.
Vienas iš būdų sumažinti taršą yra naudoti perdirbamus įrankius ir indus. Geresnė, nors ne geriausia alternatyva plastikiniams vienkartiniams indams ir įrankiams yra bambukiniai ar popieriniai indai ir įrankiai. O popierines servetėles reikėtų pakeisti medžiaginėmis.
Vis dėlto geriausias variantas norint išvengti atliekų – visiškai atsisakyti vienkartinių indų ir įrankių. Stengtis jų nenaudoti savo šventėse ir susitikimuose. Prieš daug metų, kai dar nebuvo išrastas plastikas, žmonės irgi šventė šventes, ėjo į iškylas, bet jų metu naudodavo daugkartinio naudojimo indus ir įrankius. Tai nesukėlė jiems problemų gerai praleisti laiką. Kodėl vienkartinių indų nenaudojimas turėtų kelti problema mums?
Jei iškyla problema su indų ir įrankių trūkumu šventės metu, visada galite paprašyti svečių, kad šiek tiek įrankių ar indų jie atsineštų iš savo namų. Pradžioje toks prašymas gal ir atrodys juokingas ir neįprastas, bet su laiku žmonės pripras prie tokios sistemos ir tai taps savaime suprantamu įpročiu. Kitas pasiūlymas, nenorintiems prašyti svečių tokios paslaugos – pasiskolinti iš kaimyno ar artimojo.
Aišku, indų įvairovė nesukurs nepriekaištingos estetikos šventiniam stalui, bet tai gali įnešti žaismingumo ir įvairiapusiškumo šventei. Kitas pasiūlymas, jei Jūsų namuose dažnai vyksta šventės ir susibūrimai gal vertėtų susimąstyti ir investuoti į indų servizą?
Stalo dekoracijos
Šventinį stalą įprasta puošti kalėdinėmis dekoracijomis, tai suteikia jaukumo, pakelia šventinę nuotaiką. Kad atmosfera būtų jaukesnė, nebūtina naudoti plastikinių dekoracijų. Puikiai ir išradingai šventinį stalą galite papuošti natūraliais papuošalais, tokiais kaip kankorėžiai, pušies šakos ar natūralios žvakės.
Šventės jaukumas nepriklauso, nuo lūžtančio stalo nuo vaišių, nuo perkrautų dekoracijų ar tobulai suderintų indų. Svarbu atrasti ramybę širdyje, pasidžiaugti artimųjų buvimu šalia. Ir į visas šventes žiūrėti su pagarba tiek artimajam tiek aplinkai, kurioje gyvename kiekvieną dieną. O gamtą šventiniu ir ne tik šventiniu laikotarpiu puošti tvariais ir ekologiškais sprendimais ir atsakingu elgesiu.
*versta iš anglų k. Šis tekstas prisideda prie projekto „Žiedinis atliekų tvarkymas“ įgyvendinimo.
Projektą „Žiedinis atliekų tvarkymas“ finansuoja Islandija, Lichtenšteinas ir Norvegija per EEE (ang. EEA) ir Norvegijos regioninio bendradarbiavimo dotacijų fondą. The Circular Based Waste Management project is funded by Iceland, Liechtenstein and Norway through the EEA and Norway Grants Fund for Regional Cooperation. Daugiau: www.eeagrants.org).
#EEANorwayGrants #FundforRegionalCooperation #RegionalCooperationMag
