Šv. Kalėdos – tai metas, kai artimieji susirenka kartu švęsti, puošti namus, dovanoti dovanas ir sėstis prie gausaus vaišių stalo. Nors Šv. Kalėdos yra laikas, kuriuo reikia džiaugtis ir mėgautis, bet tuo pačiu tai metas, kuriuo padidėja išlaidos: daugiau perkame, daugiau gaminame, daugiau dovanojame. Ko pasėkoje padidėja išteklių naudojimas. Todėl šventiniu laikotarpius susidaro daug daugiau atliekų nei bet kuriuo kitu metų laiku.
Artėjant Šv. Kalėdoms nagrinėsime Kalėdų Senelio vaidmenį žiedinėje ekonomikoje. Apžvelgsime, kaip įvairūs elementai, kurie paverčia šventinį sezoną ypatingu, daro neigiamą poveikį aplinkai ir kaip galime prisidėti prie Kalėdų Senelio vaidmens žiedinėje ekonomikoje ir švęsdami šventes apsaugotume gamtą ir prisidėtume prie aplinkos saugojimo.
Kalėdų eglutė
Nenumaldomai artėjant Šv. Kalėdoms pradedame galvoti apie Kalėdų eglutės statymą ir puošimą. Vieni žmonės pasipuošia Kalėdų eglutę anksčiau, kiti laikosi Šv. Kalėdų tradicijų ir eglutę puošia Šv. Kūčių vakarą. Tačiau kuris variantas ekologiškiau: dirbtinė ar gyva eglutė?
Dirbtinė Kalėdų eglutė
Daugelis galėtų patvirtinti, kad dirbtinė eglutė yra geresnis pasirinkimas: ji tarnauja ne vienus metus ir kasmet galima ją naudoti dar kartą. Tačiau ar tai tikrai padeda apsaugoti gamtą ir ar tai prisideda prie plastiko atliekų problemos mažinimo?
Plastikinės eglutės gaminamos iš PVC arba polietileno ir joms pagaminti išnaudojama labai daug energijos. Faktas yra tai, kad didžioji dalis Kalėdinių eglučių gaminamos Azijoje, todėl jas tenka transportuoti į į Europą. O kelionės metu susidaro daug CO2, kuris patenka į aplinką.
Dviejų metrų aukščio dirbtinėje eglutėje yra apie 40 kg anglies pėdsakų. Tai daugiau nei dešimt kartų daugiau nei išskirs gyva eglutė, kuri bus sudeginta po Šv. Kalėdų. Tai prieiname faktą, norint, kad dirbtinė eglutė panaikintų anglies pėdsaką, ją reikės pakartotinai panaudoti 10 kartų. Tačiau atliktas tyrimas parodė, kad viena plastikinė eglutė naudojama vos keturis kartus.
Gyva Kalėdų eglutė
Eglėms užaugti iki 2 m. aukščio reikia maždaug 10 – 12 metų. Per šiuos metus jos surenka anglies dioksidą iš atmosferos ir suteikia prieglobstį laukinei gamtai. Todėl nereikėtų eglučių kirsti iš miškų, nes tai visų pirma yra ne legalu, visų antra atima apsaugą nuo susidarančio CO2, o ši apsauga reikalinga mums patiems. Šiais laikais yra tikrai ne maža pasiūla eglučių iš žmonių, kurie turi eglučių ūkius ir eglutes augina specialiai Kalėdiniam laikotarpiui. Gyvų eglučių pirkimas iš specializuotų ūkių padeda išlaikyti verslą. Kai kuriose šalyse galioja tvarka, kad į vienos nupirktos eglutės vietą iš specializuotų ūkių yra pasodinamos trys eglutės miškuose.
Dažnai eglutės yra parduodamos ir puošiamos pasodintos vazonėlyje. Šis būdas dar mažiau kenkia aplinkai, nes pasibaigus švenčių sezonui jas galima persodinti miške.
Kirstines eglutes pasibaigus šventėms galima kompostuoti arba sudeginti.
Gal yra kitų alternatyvų?
O gal nebūtina puošti būtent eglutės? Nors tai ir būti tvariausias pasirinkimas – daugelis žmonių nepasiryžtų šių senų tradicijų laužymui. Bet visada galime būti kūrybiškais ir ieškoti alternatyvų.
Pavyzdžiui, galima papuošti medį, kuris auga kieme arba pakabinti girliandą ant kambarinio augalo, kuris auga namuose. Kita miela idėja papuošti mažą rozmarino medelį vazonėlyje. Rozmariną lengva genėti, todėl jis atrodo, kaip maža Kalėdų eglutė. O vėliau galima jį panaudoti patiekalams pagardinti.
Žmonės, mėgstantys idėjas „pasidaryk pats“, gali eiti į šalia esantį parką ar mišką ir prisirinkus nukritusių šakų sukurti medžio formos dekoraciją ir ją papuošti.
O kaip dėl papuošalų?
Sekantis etapas – eglutės puošimas. Visi norime, kad eglutė atrodytų jaukiai, mielai ir gražiai. Bet, kurie papuošalai geriausiai tinka ir mažiausiai kenkia aplinkai?
Blizgučiai, niekučiai ir kiti papuošalai, pagaminti iš pigaus plastiko ar stiklo padengti blizgučiais, nėra perdirbami. Tačiau jei jau turite tokius žaisliukus, galite juos panaudoti tinkamai: saugokite juos ir pakartotinai naudokite ne vienerius metus. Jei po kelių metų norite juos pakeisti, pabandykite juos parduoti ar padovanoti. O jei jie susidėvėjo, neskubėkite pirkti naujų – kodėl nepasinaudojus kūrybiškumu ir nepabandžius jų atnaujinti taip prikeliant juos antram gyvenimui?
Kitas papuošalų variantas – ekologiški papuošalai. Ekologiški papuošalai yra pagaminti iš natūralių medžiagų. Dažniausiai tai – kankorėžiai, mediena ar metalas. Taip pat galima įsigyti labai gražių papuošalų, pagamintų iš perdirbtų medžiagų, tokių kaip metalas, plastikas ar popierius.
Pasidarykite patys
Galite smagiai praleisti dieną kurdami ir gamindami savo dekoracijas. Taip suteiksite Kalėdoms dar daugiau asmeniškumo ir jaukumo. Galima padaryti popierines žvaigždutes, eglių, pušų, kankorėžių kompozicijas. Arba pasigaminti dekoracijas iš druskos tešlos.
Kokias medžiagas naudosite dekoracijoms ir kaip jas darysite priklauso nuo jūsų vaizduotės. O jei trūksta įkvėpimo – idėjų galite rasti internete.
Namų jaukumą ir grožį galima sukurti ir be banalių blizgučių ir dekoracijų. Reikia patiems to labai norėti. O jei į kūrimo ir gaminimo procesą įtrauksite ir vaikus, tai gali tapti gražia šeimos tradicija ir puikiu pavyzdžiu vaikams.
*versta iš anglų k. Šis tekstas prisideda prie projekto „Žiedinis atliekų tvarkymas“ įgyvendinimo.
Projektą „Žiedinis atliekų tvarkymas“ finansuoja Islandija, Lichtenšteinas ir Norvegija per EEE (ang. EEA) ir Norvegijos regioninio bendradarbiavimo dotacijų fondą. The Circular Based Waste Management project is funded by Iceland, Liechtenstein and Norway through the EEA and Norway Grants Fund for Regional Cooperation. Daugiau: www.eeagrants.org).
#EEANorwayGrants #FundforRegionalCooperation #RegionalCooperationMag
