Skuboti sprendimai be diskusijų
Lietuvoje strateginiai atliekų tvarkymo klausimai, deja, kai kurių LR seimo narių iniciatyva bandomi spręsti skubos tvarka, neįsigilinus į galimas pasekmes ir, kas labiausiai stebina, net nekviečiant suinteresuotų šalių ir be jokių platesnių diskusijų keičiant kertines atliekų tvarkymo sistemos kryptis. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto nariai pritarė skubotam siūlymui keisti Atliekų tvarkymo įstatymą leidžiant savivaldybėms spręsti, ar mišrias komunalines atliekas rūšiuoti mechaninio-biologinio apdorojimo/mechaninio apdorojimo (MBA/MA) įrenginiuose, ar vežti tiesiai į deginimo įrenginius jų nerūšiuojant iš viso. Šis galimas Seimo sprendimas turėtų reikšmingų neigiamų pasekmių atliekų tvarkymo efektyvumui, perdirbimo rodikliams ir aplinkosaugai.
MBA/MA įrenginių svarba
MBA/MA įrenginiai, skirti atskirti ir apdoroti biologiškai skaidžias atliekas bei perdirbimui tinkamas antrines žaliavas, šiuo metu daro reikšmingą įtaką atliekų tvarkymo grandinėje perdirbant virš 50 proc. mišrių komunalinių atliekų kiekio. Jei savivaldybėms būtų leista vežti mišrias atliekas tiesiai į deginimo įrenginius, būtų nepasiekti Europos Sąjungos nustatyti perdirbimo tikslai, dėl ko Lietuva neišvengiamai patirtų finansines sankcijas, kurias tektų apmokėti pačiom savivaldybėm gyventojų pinigais. Be to, būtina pažymėti, kad deginimo jėgainės jau ir dabar nėra pajėgios sudeginti atvežamų išrūšiuotų atliekų kiekių ir kvotos komunalinėms atliekoms vis mažėja, o tai reiškia, jog nerūšiuotų mišrių komunalinių atliekų nemažas kiekis vėl galėtų nugulti sąvartynuose ir tai būtų didelis žingsnis atgal, nes rastųsi apie 200 tūkst. t atliekų per metus, kurių tiesiog nebūtų kaip kitaip sutvarkyti.
Šalyse, kuriose perdirbimo rodikliai yra aukšti, pavyzdžiui, Vokietijoje, Belgijoje ir Švedijoje, atliekų rūšiavimas yra ilgalaikis procesas, reikalaujantis dešimtmečių. Atsisakymas rūšiuoti mišrias komunalines atliekas MBA/MA įrenginiuose ir tiesioginis jų deginimas ne tik sumažintų perdirbimo galimybes, bet ir padidintų nelegalaus atliekų šalinimo riziką. Taip pat deginant mišrias atliekas kiltų realus pavojus, kad kartu su jomis butų sudeginamos ir pavojingos atliekos, kas galėtų padidinti oro taršą. Būtina pažymėti, kad MBA/MA įrenginiai ir dabar galėtų išrūšiuoti dar daugiau antrinių žaliavų, tačiau Lietuvoje atliekų perdirbimo pajėgumų labai trūksta. Pirmiausia tą dalį reikėtų sutvarkyti taip, kad būtų sukuriami didesni perdirbimo pajėgumai, nes kitu atveju dalis rūšiavimo praranda prasmę, kadangi iš mišraus atliekų srauto išrūšiuotų daliai galimų žaliavų nėra paklausos.
Atliekų tvarkymo sistemos modernizavimas
Svarbu atkreipti dėmesį, kad atliekų tvarkymas turi būti vertinamas visapusiškai, integruojant socialinius, ekonominius ir aplinkosauginius aspektus. Siekiant efektyvios atliekų tvarkymo sistemos, būtina ne tik naudoti turimą infrastruktūrą, bet ir ją modernizuoti. Modernizacija ir tinkamas esamų MBA/MA įrenginių išnaudojimas leistų pasiekti aukštesnius perdirbimo rodiklius ir gerokai sumažintų aplinkos taršą. Būtina ne griauti tai, į ką jau investuota 130 mln. ES ir savivaldybių lėšų, o radus finansavimą, atnaujinus bei modernizavus sukurtą infrastruktūrą kurti didesnius pajėgumus siekiu gauti kokybiškas žaliavas tolimesniam jų panaudojimui.
Prieš priimant sprendimus būtina įtraukti visas suinteresuotas šalis
Todėl prieš priimant galutinius ir labai svarbius sprendinius pirmiausia kviečiame įstatymų leidėjus plačiai diskusijai vadovaujantis argumentais, o ne priešrinkiminėmis emocijomis. Tik įtraukus visas suinteresuotas puses – regioninius atliekų tvarkymo centrus, savivaldybes, kitas suinteresuotas šalis – galima priimti sprendimus, kurie užtikrintų tvarų ir efektyvų atliekų tvarkymą Lietuvoje. Sugriauti sukurtą galima greitai, bet padaryti tinkamai reikia profesionalios diskusijos, kantrybės, išminties ir laiko.
LRATC asociacija
