Kas nutinka mišrioms komunalinėms atliekoms po to, kai uždarome konteinerio dangtį? Daugeliui mūsų jų kelionė tuo ir baigiasi. Tačiau atliekų tvarkymo sistemoje jos dar gali nemažai „papasakoti“ apie tai, ką išmetame ir kokios atliekos vis dar patenka į mišrių komunalinių atliekų srautą, nors neturėtų.
Ar žinojote, kad kasmet yra atliekami mišrių komunalinių atliekų sudėties, dar vadinami morfologiniais, tyrimai? Rugpjūčio pabaigoje toks vasaros sezono tyrimas atliktas ir Jėrubaičių mechaninio-biologinio apdorojimo (MBA) įrenginiuose. Atskirai tirti iš Mažeikių, Telšių, Plungės rajonų ir Rietavo savivaldybių atvežtų mišrių komunalinių atliekų mėginiai.
300 kilogramų ir 21 atliekų kategorija
Mišrių komunalinių atliekų sudėties tyrimai nėra vien smalsumo patenkinimas. Jų atlikimo tvarką nustato galiojantys teisės aktai, o pats tyrimas yra privalomas visiems regionams.
Pagal metodiką tyrimai atliekami 4 kartus per metus – žiemą, pavasarį, vasarą ir rudenį. Tyrimo metu paimtas mišrių komunalinių atliekų mėginys išrūšiuojamas į atskiras atliekų kategorijas, jos pasveriamos ir nustatoma, kokią procentinę bendro mėginio dalį sudaro kiekviena atliekų rūšis.
Tyrimo metu išskiriama net 21 skirtingų atliekų kategorija: popieriaus ir kartono, įskaitant pakuotes, atliekos, žaliosios, maisto ir virtuvės atliekos, tekstilė, plastikai, metalas, stiklas ir jų pakuotės, higienos atliekos ir pan. Fiksuojamos ir tokios atliekos, kurių mišrių komunalinių atliekų sraute visiškai neturėtų būti, pavyzdžiui, baterijos, elektros ir elektroninės įrangos ar pavojingosios atliekos. Mėginiai yra imami atskirai iš kiekvienos savivaldybės, o vieno mišrių komunalinių atliekų mėginio masė siekė 300 kilogramų.
Taigi, atliekų krūva tyrimo metu tampa gana išsamia mūsų kasdienio vartojimo iliustracija.
Beveik 40 procentų – žaliosios atliekos
Susumavus keturių Telšių regiono savivaldybių vasaros tyrimų rezultatus ir apskaičiavus jų vidurkį, labiausiai išsiskyrė viena kategorija – žaliosios atliekos. Jos sudarė vidutiniškai 39,8 proc. tirtų mišrių komunalinių atliekų. Kitaip tariant, beveik keturi iš dešimties tirtų atliekų kilogramų buvo žaliosios atliekos. Ir į šį skaičių nėra įtrauktos maisto ir virtuvės ar medienos atliekos.
Antra pagal dydį kategorija buvo higienos atliekos – 20,33 proc. Mišriame sraute taip pat rasta nemažai tekstilės – vidutiniškai 10,77 proc., o plastikų atliekos, neįskaitant pakuočių, sudarė 7,85 proc.
Įdomus ir dar vienas skaičius. Sudėjus tyrime atskirai vertintas popieriaus ir kartono, plastiko, metalo bei stiklo kategorijas, įskaitant šioms kategorijoms priskirtas pakuotes, jos kartu sudarė apie 10,7 proc. tirtų atliekų. Tiesa, iš šio skaičiaus negalima spręsti, kiek tiksliai sudarė vien pakuotės – tyrimo metodika ne visose šiose kategorijose leidžia jas atskirti nuo kitų tos pačios medžiagos atliekų. Tačiau rezultatas parodo, kad mišriame sraute vis dar lieka nemažai medžiagų, kurių bent dalis, tinkamai išrūšiuota, galėtų keliauti kitu atliekų tvarkymo keliu.
Tarp mišrių atliekų – ir tai, ko ten būti neturėtų
Tyrimo metu aptikta ir baterijų, elektros bei elektroninės įrangos ir kitų pavojingųjų atliekų. Bendrame sraute jų dalis nedidelė, tačiau šių atliekų mišrių komunalinių atliekų konteineryje neturėtų būti apskritai.
Tai svarbu ne vien dėl rūšiavimo. Baterijos ir elektronikos atliekos gali kelti ir gaisro pavojų atliekų surinkimo transporto priemonėse bei jų apdorojimo įrenginiuose. Joms skirtos atskiros surinkimo sistemos, todėl panaudotas baterijas, elektronikos ar pavojingąsias atliekas reikia atiduoti į tam skirtas surinkimo vietas.
O ką rodė praėjusi vasara?
Vienas ryškesnių skirtumų matomas palyginus žaliųjų atliekų kiekį.
2025 m. vasaros tyrimų metu žaliosios atliekos Telšių regiono mėginiuose vidutiniškai sudarė apie 60 proc., o šią vasarą – 39,8 proc. Tačiau vien iš šio palyginimo daryti išvadą, kad gyventojai pradėjo geriau rūšiuoti žaliąsias atliekas, būtų per anksti.
Morfologinis tyrimas yra konkrečiu metu paimto atliekų mėginio analizė. Jo sudėtį gali veikti sezonas, teritorija, iš kurios atliekos surinktos, atliekų turėtojų tipas ir kitos aplinkybės. Todėl atskiras tyrimas yra tarsi momentinė mišrių atliekų srauto nuotrauka, o ilgalaikes tendencijas galima vertinti tik stebint rezultatus ilgesnį laiką.
Kodėl šie tyrimai reikalingi?
Mišrių komunalinių atliekų sudėties tyrimai leidžia atliekų tvarkymo sistemą vertinti ne pagal nuojautą, o pagal duomenis: matyti, kokios atliekos patenka į mišrų srautą, kiek jame yra biologiškai skaidžių atliekų ir kaip atliekų sudėtis keičiasi.
Tyrimų rezultatai pateikiami per Vieningą gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinę sistemą (GPAIS), o Aplinkos apsaugos agentūra juos analizuoja ir skelbia apibendrintus mišrių komunalinių atliekų sudėties tyrimų duomenis.
Gyventojui šie skaičiai pasakoja paprastesnę istoriją – kas iš tiesų sudaro mūsų mišrių atliekų konteinerio turinį.
Šios vasaros tyrimas rodo, kad daliai ten randamų atliekų jau turime kitą kelią. Žaliąsias atliekas galima kompostuoti namuose, naudotis jų surinkimo paslaugomis arba didesnius kiekius pristatyti į žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles. Tekstilei skirti atskiri konteineriai, pakuotėms – rūšiavimo konteineriai, o baterijoms, elektronikai ir pavojingosioms atliekoms – specialios surinkimo vietos.
