Telšių rajono individualių namų valdų ir sodų bendrijų gyventojams mišrios komunalinės atliekos nuo 2026 m. liepos 1 d. renkamos kas dvi savaites – 26 kartus per metus. Iki šiol jos buvo surenkamos dažniau – 39 kartus per metus. Viešojoje erdvėje dėl šio pasikeitimo kilo klausimų: kodėl atliekos vežamos rečiau, ar dėl to mažiau bus mokama vežėjui ir ar turėtų mažėti gyventojų mokama vietinė rinkliava?
Visų pirma šiuose teiginiuose sumaišomi du skirtingi dalykai – atsiskaitymas su atliekų surinkimo ir vežimo paslaugos teikėju bei Telšių rajono savivaldybės gyventojams nustatoma vietinė rinkliava. Todėl paaiškiname, kas iš tiesų pasikeitė ir kaip už šią paslaugą yra atsiskaitoma.
Kodėl 39 atliekų išvežimus keičia 26?
26 kartai per metus nėra naujai nustatytas mišrių komunalinių atliekų surinkimo dažnis. Organizuojant mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo paslaugų viešąjį pirkimą buvo nustatyta, kad Telšių rajono individualių namų valdų ir sodų bendrijų mišrių atliekų konteineriai turi būti aptarnaujami kartą per dvi savaites, t. y. 26 kartus per metus.
Kartu su pirkimo dokumentais paslaugos teikėjui buvo pateiktas praėjusio laikotarpio atliekų surinkimo grafikas. Jis buvo reikalingas maršrutams ir ankstesnėms paslaugos apimtims įvertinti. Pagal jame nurodytas datas dalyje maršrutų mišrios atliekos buvo surenkamos dažniau – 39 kartus per metus. Vykdant sutartį ir derinant atliekų surinkimo grafiką buvo paliktas šis ankstesnis dažnis, nors viešojo pirkimo Techninėje specifikacijoje buvo nustatytas surinkimas kartą per dvi savaites. Pastebėjus šį neatitikimą ir patikslintas atliekų surinkimo grafikas nuo liepos 1 d.
Ar vežėjui už mažiau aptarnavimų bus mokama tiek pat?
Ne. Viešojoje erdvėje teigiama, kad atliekų vežėjas anksčiau tuo pačiu maršrutu važiuodavo 39 kartus per metus ir gaudavo tam tikrą sumą, o dabar važiuos 26 kartus, tačiau gaus tiek pat. Tokie teiginiai neatitinka sutartyje nustatytos atsiskaitymo tvarkos. Atliekų surinkimo ir vežimo paslaugos teikėjui nėra mokama fiksuota suma už 39 maršruto pravažiavimus. Su juo atsiskaitoma pagal faktiškai aptarnautų konteinerių skaičių, taikant viešojo pirkimo metu pasiūlytą vieno konteinerio aptarnavimo įkainį.
Tai reiškia paprastą principą: mažiau konteinerių aptarnavimų → mažesnis faktiškai apmokamų paslaugų kiekis → mažesnė bendra vežėjui mokama suma.
Taigi, sumažėjus faktiniam konteinerių aptarnavimų skaičiui, mažės ir už šią paslaugą vežėjui mokama bendra suma.
Kodėl nemažinamas vieno konteinerio aptarnavimo įkainis?
Viešojo pirkimo metu paslaugos teikėjas pasiūlė fiksuotą vieno konteinerio aptarnavimo įkainį. Pirkimo sąlygose taip pat buvo numatyta, kad paslaugos teikėjas turi įvertinti galimus aptarnaujamų konteinerių skaičiaus svyravimus ir su tuo susijusias sąnaudas įtraukti į savo pasiūlytą kainą. Todėl sutartinis vieno konteinerio aptarnavimo įkainis automatiškai nesikeičia priklausomai nuo to, kiek kartų per metus vykdomas konkretus maršrutas. Finansinis pokytis atsiranda per mažesnį faktiškai aptarnautų konteinerių skaičių: jei jų aptarnaujama mažiau, mažiau už paslaugą ir sumokama.
Ar dėl grafiko pasikeitimo mažės vietinė rinkliava?
Vien dėl grafiko patikslinimo gyventojams taikoma vietinė rinkliava automatiškai nemažinama.
Svarbu suprasti, kad Telšių rajono savivaldybės gyventojų mokama vietinė rinkliava nėra tiesiogiai lygi sumai, kuri sumokama atliekų vežėjui už konkretaus konteinerio ištuštinimą. Todėl vien tai, kad grafikas sumažintas nuo 39 iki 26 kartų per metus, savaime nereiškia, kad tokia pačia proporcija ir tuo pačiu metu turi būti perskaičiuojama gyventojams taikoma vietinė rinkliava.
Atliekų tvarkymo sistemos sąnaudas sudaro ne tik mišrių komunalinių atliekų surinkimas ir transportavimas. Į jas taip pat įeina surinktų atliekų apdorojimas, atliekų tvarkymo infrastruktūros eksploatavimas, administravimas ir kitos visai sistemai veikti būtinos sąnaudos.
Kodėl mišrios atliekos surenkamos kartą per dvi savaites?
Toks dažnis taikomas Telšių rajono individualių namų valdoms ir sodų bendrijoms, kurių gyventojams yra sudarytos galimybės atskirai rūšiuoti pakuočių, stiklo, žaliąsias, tekstilės ir kitas atskirai surenkamas atliekas. Kuo daugiau atliekų tinkamai išrūšiuojama, tuo mažiau jų lieka mišrių komunalinių atliekų konteineryje. Todėl atliekų tvarkymo sistema orientuojama ne į kuo dažnesnį mišrių atliekų išvežimą, o į mišrių komunalinių atliekų kiekio mažinimą ir didesnį atliekų rūšiavimą.
