Gegužės 11 – 12 dienomis Mažeikių, Plungės, Telšių rajonų, Rietavo savivaldybės bei UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ atstovai keliavo į Norvegiją ir lankėsi įmonėse, kurios užsiima atliekų surinkimu, tvarkymu, perdirbimu, o taip pat atlikusių daiktų antriniu panaudojimu.

Komandiruotę organizavo Mažeikių rajono savivaldybė pagal projektą „Žiedinis atliekų tvarkymas“ programą su projekto partneriu Norvegijoje „Green Business Norway”. Šį projektą finansuoja Islandija, Lichtenšteinas ir Norvegija per EEE (ang. EEA) ir Norvegijos regioninio bendradarbiavimo dotacijų fondą. Projektą įgyvendina Mažeikių rajono savivaldybė, UAB “Telšių regiono atliekų tvarkymo centras”, Paide rajono savivaldybė (Estija), Sumų miesto tarybos infrastruktūros departamentas (Ukraina) bei projekto parneris – ekspertas ”Green Business Norway” AS (Norvegija). Daugiau informacijos apie projektą: www.circular-waste.eu.

Pagrindiniai kelionės tikslai:

• Pamatyti ir susipažinti su centrais užsiimančiais stambių atliekų surinkimo, rūšiavimo ir paruošimo pakartotiniam naudojimui darbo principais. Išanalizuoti ir šį gerosios praktikos pavyzdį pagal galimybes pritaikyti Telšių regionui;
• Išsiaiškinti maisto atliekų surinkimo niuansus. Pasisemti patirties, kadangi ruošiamasi pradėti rinkti maisto atliekas Telšių regiono savivaldybėse.

Pirmąją vizito dieną delegacija lankėsi „Sirkula“ IKS įmonėje. „Sirkula“ IKS – tai atliekų tvarkymo įmonė, aptarnaujanti 4 savivaldybes (Ringsaker , Hamar , Løten ir Stange), kuriose gyvena beveik 96 tūkstančių gyventojų, taip pat šiai įmonei priklauso  stambiųjų atliekų tvarkymo ir antrinio panaudojimo centras („Resirkula“), kuris randasi šalia didžiausio regiono miesto Hamar. Tai – naujausias (atidarytas 2020 m.) ir moderniausias centras šiuo metu veikiantis Norvegijoje. Šis centras yra geras pavyzdys, kaip galima tinkamai organizuoti antrinį panaudojimą net ir nedideliame regione (Šis regionas yra panašus į Telšių regioną Lietuvoje pagal gyventojų skaičių bei pagal atliekų kiekius). Bendra teritorija, kurioje yra įsikūręs centras viršija 10 ha plotą, todėl norint čia taip pat įrengta žaliųjų atliekų surinkimo aikštelė, yra šiek tiek vietos plėtrai. Kadangi Mažeikių rajono savivaldybė yra pradėjusi ruošti dokumentaciją dėl stambiagabaričių atliekų priėmimo, rūšiavimo ir jų paruošimo antriniam panaudojimui centro įkūrimo Mažeikiuose, todėl pagrindinis Lietuvos delegacijos tikslas ir buvo susipažinti su šio centro veiklos organizaciniais ir technologijos principais bei gyventojų suvežtų nebenaudojamų daiktų atnaujinimu ir grąžinimu į rinką antriniam panaudojimui.

Atstovus iš Lietuvos pasitiko ir informacija pasidalino „Sirkula“ IKS direktorė G. Olsbye ir antrinio daiktų panaudojimo padalinio „Resirkula“ vadovė K. Tompte. Įmonės atstovės supažindino su centro veikla ir antrinio daiktų panaudojimo padalinio koncepcija. Išklausius „Sirkula“ IKS  atstovių pristatymų UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ direktorius V. Domarkas pripažino, kad Mažeikių rajono savivaldybės iniciatyva dėl analogiško stambiagabaritinių atliekų centro, statybos Mažeikiuose yra logiškas sprendimas, kuris turėtų atnešti realios naudos tiek savivaldybei tiek regionui, nes, remiantis norvegų patirtimi, be atliekų tvarkymo veiklos svarbi funkcija, kurią atlieka šis centras yra moksleivių edukacija. Po apsilankymo Norvegijos įmonėje „Sirkula“ IKS  Lietuvos delegacija pasisėmė patirties ir gavo daug žinių. Įsitikino, kad toks centras Mažeikiuose galėtų išspręsti nemažai problemų, pagerinti komunikaciją ir jaunimo įtraukimą bei pagerintų viso regiono poreikius dėl antrinio daiktų panaudojimo organizavimo.

Pirmąją komandiruotės dieną delegacija dar aplankė „Heggvin“ centrą. „Heggvin“ – tai stambiųjų atliekų tvarkymo centras, kuriame tvarkomos iš įmonių atvežtos atliekos. Ir taip pat susipažino su šios įmonės veikla.

Sekančią dieną, gegužės 12 dieną, delegacija lankėsi „Vesar“ IKS įmonėje.  „Vesar“ IKS – tai maisto atliekų surinkimo ir perdirbimo įmonė. Šią įmonę klientai dažnai apibūdina kaip „Stebuklų fabrikas“. Gamykla, perdirbimui maisto atliekas surenka iš pietinės Norvegijos ir apima maždaug 1,2 mln. gyventojų taip pat priima maisto atliekas iš regiono įmonių. Šioje įmonėje gamybos procesui optimizuoti priimamas ir gyvulių mėšlas, surenkamas iš 34 stambių ūkių. Visos surenkamos atliekos (maisto atliekos ir gyvulių mėšlas) perdirbamos į klimatui nekenksmingas biodujas. Šios biodujos naudojamos: gamyboje, transporto priemonėms, namų šildymui. Iš viso per metus pagaminama virš 8 milijonų kubinių metrų dujų. Taip pat surinktos atliekos perdirbamos į biotrąšas, kurios skirtos ekologiniam ūkininkavimui.

Įspūdį paliko pačios gamyklos teritorijoje įrengti šiltnamiai, o šiai veiklai įmonė turi nacionalinės bandomosios gamybos statusą. Pomidorų auginimui panaudojama gamybos proceso šiluma, kompostas, o taip pat papildomai tiekiamos ir CO2 dujos, kurios pagerina fotosintezės procesus. Įmonės šiltnamiuose pagrinde auginami pomidorai, kurių pakanka Norvegijos pietinio regiono gyventojams.

Ši gamykla ne tik perdirba maisto atliekas, tačiau yra orientuota į švietėjišką veiklą ir čia įrengtos mokymo klasės, laboratorija. Kasmet įmonėje apsilanko (ekskursijų ir specialiųjų pamokų metu skirtų žiediniai ekonomikai) po 10 000 mokinių (po dvi klases kiekvieną dieną).  „Vesar“ IKS gamykloje yra organizuojamos pamokos mokiniams, kurie pamokų metu vykdo įvairius tyrimus ir taip yra supažindinami su atliekų perdirbimu.

Komandiruotė į Norvegiją patvirtino, kad labai svarbu į realų gamybinį procesų įtraukti moksleivius. Ir realiais pavyzdžiais supažindinti jaunimą su žiedinės ekonomikos pagrindais. Būtų tikslinga, kad politikai vertindami investicinius projektus Lietuvoje daugiau prisimintų vaikus ir jaunimą taip pat. Būtent mūsų jaunimas yra ta visuomenės dalis, kuri padeda įgyvendinti naujoves ir ženkliai prisidės sprendžiant dabartinius iššūkius, kad ateityje pasiektumėme nulines emisijas Lietuvoje.

Projektą „Žiedinis atliekų tvarkymas“ finansuoja Islandija, Lichtenšteinas ir Norvegija per EEE (ang. EEA) ir Norvegijos regioninio bendradarbiavimo dotacijų fondą. The Circular Based Waste Management project is funded by Iceland, Liechtenstein and Norway through the EEA and Norway Grants Fund for Regional Cooperation. Daugiau: www.eeagrants.org).